Kone savaitę gesintas gaisras Alytaus padangų perdirbimo gamykloje jau ne pirmą (ir ne paskutinį) kartą privertė labiau suklusti ir verslininkus, ir politikus, ir piliečius: padangų atliekų rinkoje ne viskas gerai, o panašūs įvykiai skaudžiai gelia ir kitoms ūkio šakoms: žemės ūkiui, maisto pramonei, vandentvarkos įmonėms ir galų gale aplinkosaugai. Vis dėlto kokios priežastys lemia netvarką naudotų padangų surinkimo ir perdirbimo srityje?
„Manau, šiame sektoriuje turėtume tvarkytis kitaip, – konferencijoje Vilniuje kalbėjo padangų atliekų perdirbimo UAB „Ekobazė“ atstovas Marius Kubilius. – Jeigu žmogus numetė padangą ir aplinkui susikaupė krūva, tai akivaizdu, kad arba žmonės nemotyvuoti, arba nežino, kur jas dėti, arba vengia atsakomybės už padangų atsikratymą, o surinkimo sistema neveikia. Jeigu panaudotų padangų surinkimas iš gyventojų ribojamas iki 4–5 per metus, vadinasi, padangų atliekos kaupsis garažuose. Kiekvienas ribojimas rodo sukurtos sistemos neefektyvumą.“
<…..>
Visos šios netvarkos neliks, kai tik kontroliuojančios institucijos imsis rimtai kovoti su šešėliu šiame sektoriuje, užuot kontroliavusios teisėtas įmones, pabrėžė dauguma pranešėjų Aplinkos apsaugos instituto suorganizuotoje padangoms skirtoje konferencijoje.
Aplinkosaugos ekspertas Povilas Baltusevičius pabrėžė, kad daug buvo tikimasi įvedant elektroninę atliekų deklaravimo ir apskaitos sistemą GPAIS, bet ji dar neveikia, kaip buvo sumanyta. Matyt, iš dalies todėl, kad surenkamų padangų nedeklaruoja dauguma automobilių servisų, kurie veikia iš dalies nelegaliai – pajamų deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikia, bet prievolės užpildyti GPAIS anketas nevykdo.