POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROCEDŪROS. KADA JOS YRA PRIVALOMOS?

Planuojama ūkinė veikla ir jos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros

Vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, planuojama ūkinė veikla  – tai numatoma ūkinė veikla, apimanti statybą, statinių rekonstravimą, gamybą, technologinės įrangos ir gamybos proceso diegimą, modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio ar rūšies keitimą, žemės gelmių išteklių gavybą ir ertmių naudojimą, kitų gamtos išteklių naudojimą, žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos projektuose numatomą veiklą ir kitą galinčią daryti poveikį aplinkai ūkinę veiklą.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūras apima:

• atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV);
• ir (arba) poveikio aplinkai vertinimas (PAV).

Pažymėtina, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros turi būti atliktos iki įstatymuose įtvirtinto leidimo – statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų įstatymuose nurodytų leidimų išdavimo.

Kai planuojama ūkinė veikla (PAV) yra tiesiogiai uždrausta įstatymais, tokios planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ar poveikio aplinkai vertinimas (PAV) negali būti atliekami!

Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV)

Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedą „Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas“.

Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV) tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (PAV).

Atrankos dėl poveikio aplinkai (PAV) vertinimo procesas apima:

• planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentų rengėjo informacijos, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (PAV), parengimą;
• atrankos informacijos nagrinėjimą atsakingojoje institucijoje, siekiant nustatyti, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (PAV), konsultacijas su poveikio aplinkai vertinimo subjektais ir suinteresuota visuomene, motyvuotos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados priėmimą ir jos viešinimą.

Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentas – informacija atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV).

Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV) išvada – tai atsakingosios institucijos motyvuotas nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuriame nurodoma, ar planuojamai ūkinei veiklai turi būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV).

Poveikio aplinkai vertinimas (PAV)

Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) atliekamas, kai:

• planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 priedą „Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašas“;
• planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV) metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV);
• planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai saugomų teritorijų institucija, nurodyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.

Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) tikslai:

• nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį šiems aplinkos elementams: dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai;
• nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai, taip pat aplinkos elementų ir visuomenės sveikatos tarpusavio sąveikai;
• nustatyti galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai dėl planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizikos dėl ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų;
• nustatyti priemones, kurių numatoma imtis siekiant išvengti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti ar, jeigu įmanoma, jį kompensuoti;
• nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus.

Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesas apima:

• poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentų rengėjo atliekamą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (PAV), poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programos ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitos parengimą pagal teisės aktų reikalavimus;
• poveikio aplinkai vertinimo (PAV) subjektų atliekamą poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentų ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo, taip pat suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą ir išvadų dėl programos ir ataskaitos bei planuojamos ūkinės veiklos (PAV) poveikio aplinkai parengimą;
• visuomenės informavimą, suinteresuotos visuomenės dalyvavimą poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procese, kaip nustatyta teisės aktuose, kai atliekamas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas (PAV), – ir konsultacijas su kitomis valstybėmis;
• atsakingosios institucijos atliekamą poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentų nagrinėjimą ir įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateiktos papildomos informacijos, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka tokia informacija pateikiama, nagrinėjimą ir įvertinimą, atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo (PAV) subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, į tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo (PAV), jeigu toks atliktas, rezultatus;
• atsakingosios institucijos sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimą ir jo viešinimą.

Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentai:

• Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programa;
• Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita.

Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai – tai atsakingosios institucijos motyvuotas nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuriame nurodoma, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į jos pobūdį, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, planuojamas įgyvendinti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir (ar) kompensavimo priemones, atitinka teisės aktų reikalavimus, ir kuriame nustatomos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos, susijusios su atliktu poveikio aplinkai vertinimu (PAV).

Fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė

Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu, ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba, kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (PAV) reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (PAV) ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą užtraukia baudą:

• asmenims – iki 300 eur;
• juridinių asmenų vadovams – iki 850 eurų;
• kitiems atsakingiems asmenims – iki 580 eurų.

Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (PAV) reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (PAV) ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą užtraukia baudą:

• asmenims – iki 560 eurų;
• juridinių asmenų vadovams – iki 1700 eurų;
• kitiems atsakingiems asmenims – iki 1150 eurų.

Vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymu, neteisingos informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atlikti, pateikimas, jeigu remiantis tokia informacija buvo priimta atrankos išvada, kad neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV), užtraukia baudą juridiniams asmenims iki 1400 eurų.

Rekomendacijos

Praktika rodo, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dokumentų rengimui reikalingos specialios aplinkosauginės ir teisinės žinios, todėl ūkinę veiklą planuojančioms įmonėms rekomenduojame kreiptis į UAB „BIOSISTEMA“, kurioje dirba ilgametę aplinkosauginių dokumentų rengimo ir derinimo su atsakingomis institucijomis patirtį sukaupę specialistai.

Jeigu turite klausimų dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrų atlikimo, maloniai kviečiame kreiptis šiais kontaktais: tel.: +370 609 103 92, el. p.: s.gerdviliene@biosistema.lt.

Informacija parengta vadovaujantis šiais teisės aktais:

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.0539E2FEB29E/asr;

Aplinkos apsaugos įstatymas. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.2493/asr;

Administracinių nusižengimų kodeksas. Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/4ebe66c0262311e5bf92d6af3f6a2e8b/asr.